Urtė, Gintaras, Garas ir laukimas

Laukti džiaugsmo - tai pats džiaugsmas (Gotholdas Efraimas Lesingas).

Dalia + Vytautas = Vincentas

Kūdikyje slypi pasaulio ateitis.

Senovės majai sakydavo, motina turi laikyti kūdikį arti, kad šis žinotų, jog tai yra jo pasaulis, o tėvas turi paimti jį į aukščiausią kalvą, kad parodytų, koks yra tas pasaulis. Tokie tėvai yra Dalia ir Vytautas, mano akimis.

 

Ventspilis. Latvija.

Kas pirmiausia man šauna į galvą, prisiminus Ventspilį?

Vėjas. Kirai. Tuščios trinkelių gatvės. Vaikų parkai. Jūra. Uostas. Karvės. Aptarnavimas: “Ko čia atėjot, juk už valandos užsidarome?!”. Gėlynai. Skurdus naktinis gyvenimas. Lietuviai. Miestas ne gurmanams.

Egzotikos čia nerasite. Bendras jausmas kaip nuvykus į bet kurį Pabaltijo taškutį.

Įdomi lokacija – čia sugyvena uostas ir Mėlynosios vėliavos paplūdimys.

Miestas labai tvarkingas, puikiai apželdintas ir išpuoselėtas. Parkai, gėlių skulptūros, fontanų įvairovė, karvių skulptūros malonina prie betono pripratintą akį. 

Miestas gana neverslus, aptarnavimas daugelyje vietų prastas, maistas taip pat – karbonadas užkeptas sūriu ir majonezu vis dar ant bangos. Ventspilyje gyventojų skaičius tesiekia apie 39 tūkstančius, kaip mūsų Marijampolėje.
Tikslinė auditorija galėtų būti vaikų turintys poilsiautojai. 

Tai išties šeimai draugiškas miestas:

• Džiugina vaikų miestelis - tai visa krūva nemokamų žaidimų aikštelių, kurios išskirstytos didelėje erdvėje pagal skirtingas vaikų amžiaus kategorijas. Čia galite praleisti tiek laiko, kiek leidžia jūsų, t.y. tėvelių jėgos, nes vaikai galėtų ten ir miegoti.
• Nuotykių parkas – žaidimų ir atrakcionų pasaulis; jis nėra labai didelis, tačiau veiklos užteko. Tiesa sakant, važiavau į šį nuotykių parką su lengvu nerimu, kad rasime “Velnio ratą”, karuselę “Siurprizas” ar “Jungą”. Bet šio palikimo nė kvapo.
• Vaikų žaidimų aikštės – išsibarstę visame mieste, skirtingos, prižiūrėtos, kūrybingos. Kad tėvai veltui laiko negaištų - parkuose įrengti sporto treniruokliai lauke.
• 45 minučių trukmės ekskursija Ventos upe laivu “Hercogas Jokūbas” iki jūros vartų - iš vienos pusės uosto įmonės, iš kitos miesto istoriniai pastatai, pakeliui įvairaus gabarito laivai. Įspūdis vaikams garantuotas.
• Lietingą dieną jus gelbės planetariumas ir observatorija, vandens nuotykių parkas (mūsų svečiavimosi metu nedirbo), paplūdimio vandens parkas, Livonijos ordino pilis.
• Mėlynosios vėliavos paplūdimys mamas džiugina švara, dušais, nemokamais ir mokamais tvarkingais tualetais, plius neperkrautas poilsiautojais; vaikai nenukrapštomi nuo paplūdimyje esančių sūpynių ir karstyklių; tėčiai pasidžiaugs neperpildytomis nemokamomis automobilių stovėjimo aikštelėmis bei geros muzikos bariuku su vaizdu į jūrą.
• Kaip kokiam multike “Garvežiukas iš ramunių stotelės” mieste kursuoja tiesiog nuostabus garo traukinukas, siaurukas su tikrais garvežistais ir konduktore chemine šukuosena.

Belieka garsiai pasvajoti, kad koks Lietuvos miestas ims ir paseks Ventspilio pavyzdžiu – ir taps kokiu draugišku šeimai miestu su karvėmis, kiškiais, žaidimais ir nuotykiais ant kiekvieno kampo; na tiek to - tebūnie be jūros.

Pliusai:

• užimtumas vaikams;
• yra kur “pazylioti”, esant prastam orui;
• geros kainos;
• paplūdimyje vis dar niekas nepardavinėja “čeburėkų”. 

Minusai:

• sąlyginai toli nuo Vilniaus (apie 6 val. kelio automobiliu);
• kavinės ne gurmanams;
• itin vėjuota;
• oro sąlygos - sėkmės reikalas, kaip ir visame Pabaltyje.

Regina, Jevgenij ir žalios vestuvės

Gyvenkite abu kaip du didingi žmonės - tegul vaikų vaikai iš jūsų pasimokys!
Ir būkite laimingi!

Benas

Benukas gimė tik 1.9 kg svorio - visa puse kilogramo mažesnis už liesutę namų katytę Ramzę. Vaikinui teko įdėti nemažai pastangų vejantis gimusius dvigubai didesnius kolegas. Bet šiandien, žiūrėdami į   5 mėnesių Beną, to neįtartumėte - prieš jus minkštutis, dailutis, pūkuotas bernaitėlis.

Apie tai, ką tenka išgyventi "ankstyvukų" mamoms, geriausiai žino turbūt tik jos pačios. Kelią kartu nuėjęs Benuko tėtis sako, kad tokioms mamoms reikėtų pastatyti paminklą.

Žiūriu į glėbyje čiūčiuojamą Beną ir suprantu - tai mažų mažiausia, ką ši mama galėtų padaryti dėl savo žirniuko. Ir mano galvoje sąvoka - mamos meilė yra beribė - įgauna formą.

Lauros baterijos

Kas jus pakrauna? Saulė? Vėjas? Muzika? Degtinė? Šokis? Juokas? Miegas? Kava? Seksas? Žvejyba? Sportas? Konfliktas? Tyla? Mama? Vanduo? Visi mes turime savo varikliuką.  Lauros baterijos - veiksmas, judėjimas, dalyvavimas. Ji visur. 

Jei šitame gyvenime turėčiau tiek energijos, tai farširuočiau lydekas, kasdien bėgiočiau krosą, o dulkes siurbčiau net už sofos.

Izabelė ir Emilija

Apie Mamą

Protingi dėdės sako, kad vaikams iki 12 metų jų tėvai - patys gražiausi žmonės pasaulyje. Man asmeniškai labai jau maloni šita išvada.

O šiandien kaip tyčia, kad mintis nenutrūktų, mano facebook paskyroje plaukioja pranešimas iš serijos "gražios mintys".  Apie mamas.  Banalus sudėliojimas, betgi daug tiesos!

6 metai: Mama žino!

8 metai: Mama žino daug!

12 metų: Mama iš tiesų daug ko nežino!

14 metų: Mama nieko nežino!

16 metų: Mama? Kokia dar mama?!

18 metų: Mama pasenusi.

25 metai: Galbūt mama žino!

35 metai: Prieš nuspręsdamas pasiklausiu mamos!

45 metai: Įdomu, ką mano mama?

75 metai: O, kad galėčiau paklausti mamos!

Tegul ritasi!

Tegul dainuoja parskridę paukščiai, linguoja pirmieji žiedai, bučiuoja saulės spinduliai, gyvenimas ritasi, o vėjas sijoną kilnoja! Su kiaušiniais!

Ieva ir Vaiva

Su Ieva vieningai pritariame liaudžiai: kiekvienai pelėdai savi pelėdžiukai patys gražiausi. Turbūt kitaip ir negalėtų būti - juk vaikuose matome atspindžius  savęs ar mylimojo.

Abi pafantazuojame, kaip būtų smalsu savo vaikus svetima akimi pamatyti. O svetima akis, t.y. mano, rodo, kad Vaiva - tobulo grožio mergaitė. Tie papurę šviesūs plaukučiai, velniūkščio šypsenėlė ir žydrynė akių, kuriose vieną dieną kažkas ims ir paskęs.

Dovilės dovanos

Dovilė padovanojo man mintį, kad tik didieji kūrėjai gali sau leisti neturėti vaikų. Visi kiti turi atsilyginti pasauliui padovanodami ir išaugindami vaiką.

Taip pat padovanojo klausimą: kaip racionaliai paaiškinti, kodėl žmogus pasiryžta kardinaliai pakeisti savo patogų gyvenimą – iš vonios į dušą, iš tvarkos į trupinius, iš ilgų mieguistų rytų į bemieges naktis?  Svarstydama įvairiausius atsakymus, sustojau prie vieno - nejuntamo, neapčiuopiamo ir nepamatuojamo -  vaikai laiduoja mums nemirtingumą.

Ir visai nebedaug liko laiko iki trečios dovanėlės - mažo, raudonskruosčio, kvepiančio kūdikėlio...

Jorė

"Jorė" - pavasario žaluma, ta šviesiai žalia spalva, kurios šitaip išsiilgta per žiemą. Užtruko.

 

Adas ir Urtė

Susituokė, užgyveno du vaikus ir ilgai bei laimingai gyveno...

Turbūt dauguma fotografuojančių pritars - kai žmonės pakartotinai kviečia fotografuoti, visad paglosto savimeilę - tyli užuomina apie tai, kad ankstesnė fotosesija ėmė ir patiko. Procesas irgi paprastesnis: vaikai pažįsta "tetą", visai nebėga į devynias pasaulio puses, iniciatyviai vykdo nurodymus, teikia savo pasiūlymus, o spirgutis Adas mielai "tetai" netgi sutrypė šokiuką "gangman style".

Šį kartą proga ne eilinė - apvalus dešimtmetis, kaip žmonės gyvena santuokoje. Užgyveno du vaikus.  Kunigas, pasitikdamas bažnyčioje, įsivaizduoja, kad jie tuoktis atvyko, ne santuokos sutvirtinti - suprask, tokie jauni, nerūpestingi ir įsimylėję jie atrodo. Į klausimą "koks dešimtmečio jausmas", atsako: "nesijaučia, kad jau 10."

Šį kartą vaikų rišti visai nereikėjo, betgi po praeitos fotosesijos "teta" buvo apgalvojusi tramdymo priemones...

Šioje nuotraukoje matosi, kaip Urtei gimsta mintis: "o dabar suriškime tėvus". Dideliam vaikų džiaugsmui "teta" ne tik neprieštarauja, bet dar gi ploja katučių - kaip šauniai sugalvota! Nedelsiam. Tėvelių džiugesiui nebūta galo - matyt, seniai bebuvo surišti.

Belieka palinkėti gražaus ateinančio dešimtmečio. Bujokite, aukite, mylėkite ir džiaukitės!

Tiems, kurie myli be progos

Nežinau kaip jums, bet man gėlės be progos brangesnės už šventines, šampanas darbo dieną skanesnis, o vyro, mokančio rodyti dėmesį ne tik per Kalėdas, gimtadienį ir Valentiną, akcijos didesnės. Sveikinu visus, kurie myli be progos!

I is for Imagination

Beveik Deivė - Milda

Po šios fotosesijos mane tiesiog persekiojo viena mintis. Milda - tokia moteris, kurios atvaizdo įkvėpti viduramžių menininkai kūrė geriausius savo darbus, skulptūras, paveikslus. Ji turi Mona Lisos orumą, eleganciją, ramumą; kartu spinduliuoja paslaptingumą ir moteriškumą. Ir dar tas palaimingas laukimas...