Sveiki! Džiaugiuosi, kad užsukote.
Esu laiminga moteris – turiu dvi nuostabias dukras, ypatingą vyrą, tikrus draugus, betrūksta “šunelio prie klėties.” Dažnai ne tik aš nustembu, kad mano kelyje daugiausia laimingų ir gerų žmonių, gal laimė viena gyventi nemoka, todėl viena laimė traukia kitą laimę? Taigi, jeigu ir Tu jautiesi nors gramą laimingas, nenustebk, kai vieną dieną susitiksime.
Fotografija man tarsi magija – vienas mygtuko paspaudimas ir Jūs su savo gyvenimu mano fotoaparato dėžutėje! Nuo šiol norinčius patekti į mano fotoaparato dėžutę, oficialiai kviečiu man rašyti!
Kartais taip norėčiau nefotografuoti, bet tiesiog nebegaliu. Retkarčiais pagalvoju, kad tai panašu į ligą, priklausomybę, kaip rūkymas, narkotikai ar alkoholis. Todėl dabar suprantu, kodėl kas antras sutiktas šių dienų žmogus yra didis fotografas. Tai ne mada, tai liga. Man iškart pagerėja, kai tik gaunu savo “piliulę” - pavyksta įamžinti sumanymą ar išlenda “teisinga” šviesa, ar tai modelis pranoksta lūkesčius. Išgyti kol kas aš nenoriu, todėl lendu iš savo mažo, jaukaus, naminio pasaulėlio į dienos šviesą, kad galėčiau augti, bujoti ir duoti geresnių vaisių.
Linkėjimai,
Vilma Krivickė
