Nuotaika paklūsta protui.
Praeitą mėnesį gretimo buto kaimynas griovė savo namuose sieną - kasdien norėjau jį nužudyti!
Šiandien kaimynas iš dešinės gręžia, iš kairės irgi, iš viršaus kala, o apatinis, regis, pjauna. Tačiau nė menkiausias susierzinimo grūdas negadina man puikios nuotaikos.
Žemė staiga tapo minkšta. Tik ateinantys nepatikliai perklausia, ar tikrai nėra kieta miegoti ant lygios žemės apklotą pasitiesus, ir kaip nenugulim tų kauliukų.
Šviežiai iškraustyta dėžė atstoja stalą - aš džiūgauju, kad puikiai ugdome vaikų kūrybiškumą.
O kad neturime baldų yra nuostabu - nevaržomai gali šokti ir ropoti vaikai.
Vis tik viskas yra mūsų galvose. Laimė tame tarpe.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą