Viena savaitė Maroke

Marrakech – Ait Benhaddou – Ouarzazate – Draa Valley – Zagora Dunes – Essaouira – Marrakech

Ir kvailiui aišku, kad savaitės Maroke yra mažai, oi kaip mažai. Tačiau įtikinę save, kad savaitė Maroke yra geriau nei savaitė ant sofos, išlekiam. Skrydis Ryanair'u su patogiais persėdimais, pirmyn per Paryžių, atgal per Londoną, bilieto kaina vienam žmogui - kaip gerų batų poros; esu vis dar nustebus, kad Afrika taip lengvai pasiekiama, į Panevėžį sunkiau susiruošti. Kelionės tikslas bent trumpam išjungti linijinį loginį mąstymą ir pasidžiaugti nenuspėjamumu. Per savaitę spėjame užmesti akį į dykumą, pervažiuoti High Atlas kalnus bei nusideginti veidus užsnūdus prie Atlanto vandenyno – kelionė užskaitoma.

Grįžtam su menkute problemėle – svaigstu, kaip čia nusipirkus Riad (vietinis autentiškas namas su vidiniu kiemu, sodeliu ir fontanėliu) ir užstrigus Maroke dviems metams.

Cinamono spalvos miestas

Djemaa el-Fna – Koutoubia Mosque – Bahia Palace – Saadian Tombs – Berber Pharmacy - Medina souqs – Jardin Majorelle

Marakešas kvepėjo prieskoniais, smilkalais ir purvu. Mums čia iškart patiko.

Miestas dalinamas į dvi dalis: senamiestis (Medina) ir naujamiestis (Gueliz arba Ville Nouvelle). Medinoje smagu pasiklysti gatvelių labirintuose, pasižvalgyti po autentiškas parduotuvėles, aplankyti svarbiausius objektus; išgerti šviežiai spaustų sulčių; paspoksoti į senojo miesto gyventojus. Gueliz (šiame rajone gyvenome) – visiška priešingybė, rasite modernių restoranų, greito maisto vietų, gerai pažįstamų brand'ų parduotuves, H&M, Mango etc., modernių meno galerijų, šioje dalyje taip pat rasite fiksuotas kainas; Gueliz praleidome laiko tiek, kiek reikėdavo nupėdinti iki Medinos.

Mano top 3 Marakeše: Djemaa el-Fna vakare labiau į sutemas - tai didžiulė aikštė Medinos centre, kuri anksčiau tarnaudavo egzekucijoms. Čia pateksite į tikriausią alasą, sutiksite “story tellers”, gyvačių užkalbėtojus, dantų pardavėjus, akrobatus, astrologus, muzikantus, henna tattoo t.t., pavalgysite sraigių ir dar belenko, užsigersite šviežiai spaustomis apelsinų sultimis. Tiek dieną, tiek vakare prieš fotografuodami turėkite omenyje, kad už tai teks susimokėti. Viena nuotrauka – 5Dh.

Berber Pharmacy – čia galima rasti “vaistų” visiems gyvenimo atvejams; vienu ypu jums gali pagydyti tarpusavio santykius, astmą, pajuodusius paakius arba sumažinti aistrą (receptas: du šafrano lapeliai užplikyti stikline verdančio vandens). Berberai sako nėra to, ko neišgydytų prieskoniai bei žolelės. Nesupratus kaip tai atsitiko, stovim prisipirkę kilogramą prieskonių; padeda nemalonus nušvitimas, kad namie likęs kuminas ir šafranas yra “padielka”.

Marakešo Souks (turgus) – čia rasite visko, ko reikia ir ko nereikia. Kaip gerai, kad keliaujame tik su kuprinėmis, kitaip nervai neatlaikytų: noriu ir lempos, ir tašės, ir kilimo, ir net šlepečių, kurių nenešioju. Galiausiai esu pasiryžus į kuprinę papildomai sugrūsti ne tik tą kilogramą prieskonių, bet jau ir didžiulį arbatinį (nes be jo nebeįmanoma gyventi), jelabą (vietinis rūbas), papildomą skarą. Iš vyro veido suprantu, kad jis manimi netiki - kada esu ko nesutalpinus, mielasis? :) Kuprinė atrodo kaip didelė didelė spurga, galvoje vis dar audžiu mintį, kaip vyrui nepastebėjus parsivežti kilimą.

Net neabejokite, kad turguje kaina bus kelis kartus didesnė nei vietiniams, juk esate vaikštantis pinigų maišas. Derėkitės ilgai, lėtai, pradėkite nuo mažai ir tiesiog kopijuokite juos. Netikėtai radom savo receptą deryboms - “attach the story”, jei vietoj kietų derybų stumdant aukštyn žemyn eurus papasakosite istoriją, kodėl jums labai reikia to daikto, gali būti, kad gausite marokietišką kainą. Taip nusipirkome arbatinį – po vaizdingo pasakojimo kaip visa šeima sėdės už ovalaus stalo ir vakarais gers mėtų arbatą, kaip vaišinsim mus lankančius draugus marokietiška mėta, kaina krito dramatiškai.

High Atlas

Marakeše išsinuomovę mašiną patiriame vairavimo džiaugsmus per Atlas kalnus. Kelyje sutinkame daugybę strumtraukių (žr. foto žemiau), tačiau vaizdai tokie galingi, kad pamirštame jaudintis važiuojant 20 km/val greičiu. Šiaip ar taip išsinuomotas kibirėlis į kalną kopia vos antru bėgiu.

Kažkur kalnuose automobilio informacinis skydelis pradeda rodyti, kad baigiasi stabdžių kaladėlės. Su savimi pasitarę nusprendžiame, kad šią kelionę joms dar teks atlaikyti ir nuo to momento taupome kaladėles, stabdant bėgiais. Darosi nejauku, nes stabdžiai jaučiamai silpsta, spėliojame, kiek kartų šis pranešimas buvo jau ignoruotas iki mūsų. 

Ait Benhaddou

Ši UNESCO saugoma pilis tarsi užstrigus karavanų laikuose. Tai vienareikšmiškai įspūdingiausia mūsų Maroke matyta Kasbah (pilis), neveltui čia nufilmuota ne viena žymi scena ("Gladiatorius", "Games of Thrones", "Jesus of Nazareth"). Joje, beje, tebegyvena berberų šeima, kurie už 10 Dh kviečia trobą apžiūrėti iš vidaus. Žvelgiant nuo kalno į apačioje įsikūrusi kalną, lengva įsivaizduoti, kaip palei upę nuo pilies iki pilies Marakešo link keliaudavo karavanai.

Ouarzazate

Šis miestelis yra patogioje strateginėje lokacijoje, todėl dar nuo senų senovės čia susikirsdavo pirklių keliai iš skirtingų pusių: Atlas, Draa Valley, Dades Valley. Šiuo metu miestelio pagrindinė arterija - kino verslas, "Ouallywood" kino studijos sukaupę gana solidų sarašą scenų filmuotų, kuriant filmus apie Tibetą, Somalį, senovės Romą ar Egiptą. Vietiniai ne tik filmuojasi masinėse scenose, bet ir daugeliui tai pragyvenimo šaltinis aptarnaujant atvykusias komandas. Miesto mokymo įstaigos pritaikė studijų programas, susikūrė atskiras prabangių viešbučių rajonas, o parduotuvėse galima rasti visko, ko gali prireikti turistui. Aplankyti bent vieną kino studijų (didžiausia Atlas Film Corporation) rekomenduočiau su vietiniu gidu. Mūsiškis Mohamedas centimetrų tikslumu rodė, kur kas stovėjo filmuojant sceną, kaip nukreipiamos kameros, paleidinėjo mums dirbtinius krioklius, būtinai norėjo nufotografuoti mane Kleopatros soste, o vyrą paguldyti imperatoriaus lovoje, galiausiai pabandėm atpažinti jo paties veidą filmo "Asteriksas ir Obeliksas" scenoje. 

Draa Valley

Nepaprastai vaizdingas maršrutas. Neturiu žodžių. Mirsiu nepamiršiu šitų nevaldomų oazių.

Zagora

Šis miestas žinomas kaip dykumos "sargyba". Karavanai keliaujantys iš dykumos per Zagorą istoriškai pavertė gana atokų kampelį kosmopolitišku. Jojimas vienakupriais kupranugariais į dykumą, atvykus į Zagorą ne tik įmanomas, bet praktiškai privalomas. 

Rasite skirtingų programų, verta pasidomauti apie detales: vandenį, nakvynę, tualetus ir kiek žmonių su jumis nakvos stovykloje. 

Tiesa, jeigu Maroke turite daugiau laiko ir platesnį maršrutą, tai su dykuma geriau susipažinti iš "Merzouga" pusės (šiauriau). Mūsų atveju, esant labai ribotam laikui ir maršrutui, teko pasitenkinti "small dunes" ir, sakyčiau, tik užmest akies kraštelį į dykumą. Patys vietiniai sakė, kad net nevadina šios dalies dykuma arba vadina "desert oxidentalis". Nepaisant to, mūsų nakvynė buvo prašmatni fiesta - gavom atskirą trobą, lovą, patalus, mokėmės gaminti kuskusą ir vėliau degustavome vakarienei, naktį mušėm būgnus aplink laužą, stebėjom žvaigždes, mėnulį teleskopu, 6.20 pasitikom saulę ir nučiuožėm nuo vienos iš kopų (visada norėjau nučiuožt nuo Parnidžio kopos :) ).

Rytas ir vakaras dykumoje šaltas - nepamirškite šiltesnių drabužių. 

Essaouira

Tai mielas, vėjuotas turistų pamėgtas uostamiestis su būriais kirų.

Aplanko prisiminimai apie pietų Prancūziją, vėliau išsiaiškiname, kad neveltui - miestelio architektas kadaise buvęs prancūzas. Vietiniai tikina, kad norint pamatyti tikrąjį miesto veidą, reikėtų atvykti žiemą, kai vėjas nevaldomas ir bangos daužosi į miesto sienas, o turistų nebelieka. Miesto senamiestis (Medina) apjuostas siena, pasižymi siauromis gatvelėmis ir čia vėl pajuntame Maroką, su savo kvapais ir spalvomis.

  

Vietiniai daug drąsesni nei pietinėje dalyje, būtent šiame mieste patekau į nevaldomą erzinantį komplimentų lietų, palyginimui Sacharos vietiniai vyrai apsimesdavo, kad manęs nemato, net kai sėdėdavau vyrų kavinėje. Taip pat Essaouira pajutome, kad jaunos merginos ženkliai rečiau dėvinčios jelaba. 

Nepaisant išskirtinio senamiesčio, šio miesto vinis man vienareikšmiškai būtų pats uostas, kuris išlaikęs senąsias tradicijas, čia žvejų gyvenimas verda kaip kokiam senam kine: taisomi tinklai, gaminamos tradicinės valtys, vyksta žuvų aukcionas ir t.t. 

Vienas geriausių variantų pavalgymui - tame pačiame uoste nusipirkti šviežios žuvies, ją jums iškeps vietoje - tobula.
Kadangi miestas vėjuotas, puikiai tinka vandens pramogų mėgėjams, apstu kursų jėgos aitvarams, banglentininkams.

Smulkūs patarimai:

• turėti dezinfekcinį skystį ir kaskart pasinaudoti prieš valgant
• turėti vaistų nuo jūros ligos (tiems, ką užsupa kalnuose)
• perskaityti keletą knygų - tai labai įkvepia pokalbiams su vietiniais (mes skaitėm Tahir "Kalifo rūmai"; "In Arabian nights")
• užsipilti benzino, nelaukiant pabaigos - kai kuriose vietovėse, mažuose miestukuose benzino kolonėlėse nėra, tik dyzelis
• išmokti keletą arabiškų žodžių, Shukran (ačiū) daro stebuklus; taip pat dėkojant pabandykit atkartoti juos - pridėti dešinę ranką prie širdies - veikia!
• vietiniai labai nemėgsta būti fotografuojami, pagalvočiau apie "teisingą" objektyvą, jeigu norėsite portretuoti
• oras (kovo mėnesio pradžia) - idealiai šilta, 26-27 laipsniai
• apranga - vasariška, pageidautina uždengti kelius ir pečius; vakarams turėti megztuką; vakarui dykumoje nepakenks plona pūkinė striukė/švarkelis