2012 m. gruodžio 9 d., sekmadienis

Tenerifė. 7 diena


Atostogų trūkumas yra tas, kad jos visada baigiasi. Mielai pasiliktume dar savaitei. Vienintelė guodžianti mintis, kad tuoj apkabinsiu savo dukrytes. Pasiilgom jų iki skausmo. Nužiūrėdavau kiekvieną sutiktą vaiką ir kasdien apie jas galvojau. Vis tik džiaugiamės keliavę be vaikų - miegoti savo ritmu; valgyti savo ritmu; perskaityti knygą; užmigti prie baseino; išgerti neatšalusią kavą; nesinešioti rankinės su buteliukais, pampersiukais, sausainukais, rankšluostukais; gyventi ne pagal grafiką - buvo tai, ko labai šiuo metu reikėjo.
Prieš atvykstant girdėjome, kad savaitės Tenerifėje per akis. Vis tik, sakyčiau, yra ką veikti ir ilgesniam laikui. Sala tinka ir aktyvaus, ir pasyvaus poilsio mėgėjams. Čia visai puikiai galima praleisti kiaurą savaitę vien prie baseino, neatsikeliant nuo gulto; o patrakėliai gali išbandyti burlentes, parasparnius, vandens motociklus, žvejybą vandenyne, kopimą į kalnus ir t.t.
Džiaugiamės keliavę šaltuoju periodu - turistų ne super daug, tad niekur neteko laukti eilių; o oras tobulas - 20-24 C. Kitą kartą rinkčiausi lapkričio pradžią, kad dar labiau sumažinti lietaus tikimybę.

Tenerifę ypač rekomenduočiau šioms kategorijoms poilsiautojų:
a) jei tai viena pirmųjų kelionių arba viena pirmųjų, kurią organizuojatės patys (ne per agentūrą) - sala pritaikyta turistams; eismas nesudėtingas; kultūra nešokiruojanti; maistas "suprantamas";
b) šeimoms su vaikais - puikus klimatas; nedideli atstumai tarp įdomių salos objektų; ispaniška virtuvė "nepavojinga" mažiems skrandukams; galimos įvairios pramogos;
c) norintiems pasimėgauti saulės voniomis "čia ir dabar", kai kažkur pasaulyje pilka, šalta ir niūru;
d) senoliams - ramu, gražu, šviesu, aišku, nuostabūs pasivaikščiojimo takai.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą